GHVI prisidėjo prie Lietuvos sporto universiteto studentų akademinės veiklos

2026 m. rugsėjo 9 d. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas prisidėjo prie Lietuvos sporto universiteto studentų akademinės veiklos, skatindamas studentus tyrinėti savo šeimų sporto istoriją. Lietuvos sporto universiteto studijų dalyko „Sporto etika ir olimpinis judėjimas“ paskaitoje nuotoliniu būdu dalyvavo Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba, studentams pristatęs genealoginių tyrimų reikšmę, savo 33 metų tyrimų patirtį ir šeimos istorijos sąsajas su Lietuvos sporto bei valstybės istorija.
Studijų dalyką dėsto Lietuvos sporto universiteto dėstytojas Saulius Kavaliauskas. Studentams šiais mokslo metais skirta užduotis „Mano šeima ir sportas“, kurios pagrindinis klausimas – kokia studento šeimos vieta sporto ir olimpinio sąjūdžio pasaulyje. Atlikdami užduotį studentai turės pažvelgti į savo šeimos istoriją ne tik kaip į atskirų biografinių faktų rinkinį, bet ir įvertinti artimųjų sportinę veiklą platesniame istoriniame ir visuomeniniame kontekste.
Į pirmąją šio studijų dalyko paskaitą pakviestas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas R. Bimba studentams pristatė savo daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančią genealoginių tyrimų patirtį. Jo paties domėjimasis genealogija prasidėjo 1993 m., mokantis vienuoliktoje klasėje, gavus mokyklinę užduotį sudaryti savo šeimos genealoginį medį. Atlikta užduotis tapo ilgalaikių giminės istorijos tyrimų pradžia – genealoginius tyrimus jis tęsia jau 33 metus.
Kalbėdamas studentams R. Bimba akcentavo, kad genealogijos vertė nėra vien siekis genealoginį medį pratęsti kuo giliau į praeitį. Ne mažiau svarbios yra genealoginio medžio šakos – ryšiai su protėvių broliais, seserimis ir jų palikuonimis. Toks tyrimo būdas leidžia atskleisti iki tol nežinotus giminystės ryšius, žmonių biografijas ir jų vietą Lietuvos istorijoje.
Kaip konkrečius savo tyrimų pavyzdžius R. Bimba pristatė tris skirtingų Bimbų giminės šakų atstovus. Vienas jų – Vytautas Andziulis, kurio prosenelė buvo Teresė Bimbaitė-Meidienė. V. Andziulis kartu su žmona Birute sovietinės okupacijos metais savo sodyboje įrengė pogrindinę spaustuvę „ab“, kurioje buvo slapta spausdinama religinė, patriotinė ir istorinė literatūra. Sovietų saugumas šios spaustuvės taip ir nesurado.
   

 
Vytautas Andziulis (1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje, Kėdainių apskritis – 2018 m. kovo 16 d.), Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Dešinėje – spausdinimo mašina, su kuria Vytautas Andziulis 1980–1990 m. spausdino rezistencinę literatūra ir su bendražygiu  Juozu Bacevičiumi ją platino. Remigijaus Bimbos asmeninio archyvo nuotraukos.

Kitas genealoginių tyrimų metu atskleistas ryšys sieja Bimbų giminę su prof. habil. dr. Kazimira Danute Prunskiene. Jos prosenelė buvo Julijona Domicelė Bimbaitė-Mačiulienė. K. D. Prunskienė – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė ir pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Kazimiros Danutės Stankevičiūtės Prunskienės (1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškėje, Kaltanėnų valsčiuje – 2026 m. liepos 30 d. Vilniuje) genealoginė schema.

Studentams taip pat papasakota apie Viktorą Bimbą – R. Bimbos prosenelio Antano Bimbos brolį. Viktoras Bimba dirbo Molėtų, vėliau Širvintų pašto viršininku. 1923 m., lenkų partizanams užpuolus Molėtus, jis gynė paštą ir spėjo telefonu iškviesti Lietuvos karius. Per puolimą V. Bimba buvo sužeistas. Už nuopelnus Lietuvos valstybei jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

  
Viktoras Bimba (1887-12-18–1969-12-23). Remigijaus Bimbos asmeninio archyvo nuotraukos.

Ypatingas dėmesys paskaitoje skirtas genealogijos ir sporto istorijos sąsajai. Vienas netikėčiausių R. Bimbos genealoginių tyrimų atradimų – ryšys su vienu iš Lietuvos kultūrizmo pradininkų Elmė Uzdonas. Lietuvos kultūrizmo ištakos siejamos su dviem tuomečio Kauno politechnikos instituto studentais – Elmė Uzdonas ir Viktoru Augustinu. Gavę Lenkijoje leistą sporto žurnalą, kuriame buvo pateikta kultūristų nuotraukų ir treniruočių metodika, jie pradėjo savarankiškai treniruotis. Kauniečio Vytauto Jankausko bute buvo įrengta savadarbių svarmenų salė, 1964 m. Kaune veiklą pradėjo pirmasis kultūrizmo klubas „Jaunystė“, o 1965 m. prie Kauno marių surengtos pirmosios kultūrizmo varžybos.

Elmė (Almintas Povilas) Uzdonas (1943 m. vasario 22 d. – 1999 m. birželio 6 d.). Remigijaus Bimbos asmeninio archyvo nuotrauka.

Šis atradimas R. Bimbai turi ir asmeninę profesinę reikšmę. Jis treneriu dirba nuo 1995 m., yra tarptautinės kategorijos IFBB teisėjas ir Kultūrizmo akademijos prezidentas. Tik genealoginiai tyrimai leido atskleisti giminystės ryšį su žmogumi, stovėjusiu prie Lietuvos kultūrizmo ištakų. Studentams šis pavyzdys pristatytas kaip iliustracija, kiek netikėtų sporto istorijos faktų gali slypėti kiekvienos šeimos genealogijoje.
Pasisakymo metu studentai taip pat buvo paraginti šeimos istorijos tyrimus pradėti nuo gyvų šaltinių – tėvų, senelių ir prosenelių prisiminimų. Per daugelį metų sukaupta genealoginių tyrimų patirtis rodo, kad archyvinį dokumentą kartais galima surasti ir praėjus daugeliui metų, tačiau laiku neužrašyti žmogaus prisiminimai gali būti prarasti negrįžtamai. Dėl to šeimos narių liudijimų rinkimas, jų užrašymas ir išsaugojimas yra svarbi genealoginio tyrimo dalis.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas, siekdamas paskatinti studentus giliau pažvelgti į savo šeimų istoriją, prisidės ir prie geriausių darbų įvertinimo. Geriausio studento darbo autoriui Institutas skirs premiją, o geriausią darbą taip pat numatoma publikuoti Instituto leidinyje „Genealogija, heraldika ir veksilologija“.
Instituto įsitraukimas į Lietuvos sporto universiteto studentų akademinę veiklą sudaro galimybę genealoginius tyrimus integruoti į universitetines studijas ir kartu plėsti šeimos istorijos tyrimų lauką. Sporto istorija nėra vien žymių sportininkų, varžybų ar organizacijų istorija – ją sudaro ir daugybė šeimų istorijų, kuriose atsispindi skirtingų kartų santykis su fiziniu aktyvumu, sportu, sporto organizacijomis ir olimpiniu judėjimu.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas tikisi, kad ši iniciatyva paskatins Lietuvos sporto universiteto studentus neapsiriboti vien studijų užduoties atlikimu, bet surinkti ir išsaugoti savo šeimų sporto istorijos liudijimus, kurie ateityje gali tapti vertinga medžiaga tiek pačioms šeimoms, tiek Lietuvos sporto ir visuomenės istorijos tyrimams.
Ši iniciatyva yra dar viena GHVI akademinės veiklos kryptis, siejanti genealogijos tyrimus su universitetinėmis studijomis ir skatinanti jaunąją kartą pažinti, tyrinėti bei išsaugoti savo šeimų istoriją.