IV-asis tarptautinis kolokviumas „Genealogija, heraldika ir veksilologija“

Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas (toliau – Institutas) 2025 m. birželio 5–6 d. Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) surengė IV-ąjį tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (toliau – ICGHV4), kuriame dalyvavo genealogijos, heraldikos ir veksilologijos mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai iš 17 šalių: Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Pietų Afrikos, Ukrainos, Vatikano. ICGHV tema: „Valdovai: jų kilmė, herbai ir vėliavos“. Buvo perskaityta 32-u pranešimai.
ICGHV4 sveikinimo kalbą sakė Instituto prezidentas Remigijus Bimba, LVIA direktorius Darius Žeruolis.
Pastarasis pasidžiaugė, kad ICGHV4 rengėjai pasirinko mūsų archyvą – „[...] naujas galimybes Lietuvai ir pasauliui atveriančią mūsų protėvių balsų talpyklą, sakyklą ir regyklą! Taip vakar Lietuvos archyvų vadovų strateginės sesijos dalyviai apibūdino šio, Vilniaus senamiestyje vienintelio ir seniausio Lietuvoje specialiai protėvių balsų talpyklai 1934 m. pastatyto pastato erdves [...]“
Instituto vardiniu ženklu „Už nuopelnus Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutui“ buvo apdovanoti LVIA direktorius Darius Žeruolis, Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška.
Lietuviai ICGHV4 skaitė penkiolika pranešimų: „Kilmės paieškos: Lietuvos populiacijos genetinis išskirtinumas ir senovės protėviai“ (doc. dr. Alina Urnikytė, Vilniaus universitetas), „Prūsų vadai, kilmingieji, vitingai“ (Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas), „Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos Vilniaus katedroje“ (Gintautas Striška, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), „Baltijos šalių valstybių vadovų apdovanojimai“ (Vilius Kavaliauskas), „Lietuvos aristokratijos tapatybės metamorfozės XX a. pradžioje: Mykolo Römerio atvejis“ (prof. dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas), „Lietuvos Respublikos galvos 1918–1940: kolektyvinės biografijos eskizas“ (dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos institutas), „Ernesto Galvanausko fenomenas“ (prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), „Generolo Petro Šniukštos giminės istorija“ Jolanta Klietkutė (Kretingos muziejus), „Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas“ (Ana Luisa Monse), „Lietuvos valstybės ir kariuomenės vadovai kilę iš Ignalinos krašto“ (Saulius Čepulis), „Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko Prano Saladžiaus genealogija“ (Alvydas Malinauskas, Ramunė Šerėnienė), „Pirmosios Lietuvos Respublikos premjerės prof. habil. dr. Kazimiros Danutės Prunskienės genealogija“ (Remigijus Bimba, Genealogijos akademija, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas), „Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus genealogija“ (Janina Paplauskaitė Leonavičienė), „Tradicinių Lietuvos kultūros simbolių sąsajos su herbais“ (dr. Elvyra Usačiovaitė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas), „Kaip galėtų atrodyti Vilnijos istorinio etnografinio regiono heraldika?“ (prof. Rolandas Rimkūnas, Vilniaus dailės akademija).
LVIA Institutas iniciavo ir parengė dvi parodas: Lietuvos Respublikos vadovų portretų ir heraldikos kūrėjų iš JAV, Makedonijos, Latvijos ir Lietuvos darbų.
Specialiai ICGHV4 dalyviams LVIA parengė dokumentų parodą „Totoriai Lietuvoje“. Lietuvos totoriai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau nei prieš 600 metų – XIV–XV amžiuje. Lietuvos totoriai garsėjo kaip puikūs kariai. Jie kovėsi Žalgirio mūšyje, tarnavo vėliavose, vėliau – Priešakinės sargybos pulkuose LDK ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje, dalyvavo visuose be išimties karuose iki ATR padalijimų. Ketverių metų Seimo laikotarpiu pasižymėjo ne tik generolas Juozapas Beliakas, bet ir kiti Lietuvos totoriai, įsitraukę į Lietuvos saulėlydžio laikotarpio kovas, įsilieję į Kosciuškos sukilėlių gretas. Svarbią reikšmę karo istorijoje turėjo ir totorių ulonų kavalerija. Totoriai dalyvavo ir 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose.
Iškilminga vakarienė vyko Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų restorane „Valdovai“.
Antrąją dieną svečiai iš užsienio aplankė LVIA saugyklas. LVIA informacijos ir sklaidos skyriaus vyr. spečialistė Raminta Bindokaitė-Tamulynienė svečius iš užsienio supažindino su unikaliais Lietuvos istorijos šaltiniais. Institutas suorganizavo ekskursija po Vilniaus senamiestį, plaukimą su laivu upe Nerimi, aplankė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Angelų takais“ virtualią realybę.
ICGHV4 globėjai: Tarptautinė genealogijos ir heraldikos konfederacija (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique, www.cigh.info), Tarptautinė veksilologijos asociacijų federacija (pranc. Fédération internationale des associations vexillologiques, www.fiav.org), Tarptautinė genealogijos akademija (pranc. L'Académie Internationale de Généalogie, www.geneacademie.org).
Institutas dėkoja ICGHV4 partneriams: Lietuvos valstybės istorijos archyvui, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Lietuvių kalbos institutui, Lietuvių literatūtos ir tautosakos institutui, Lietuvos kultūros tyrimų institutui, Heraldikos akademijai, Genealogijos akademijai, Veksilologijos akademijai.

Institutas 2025 m. gegužės 22–23 d. Vilniuje Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose organizuos V-ąjį tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“. Tema: „Valstybė ir didikų giminės: politinis, socialinis ir kultūrinis paveldas“.
ICGHV4 sveikinimo žodžius galite rasti čia. Instituto prezidento Remigijaus Bimbos kalbą, pasakytą ICGHV4 uždarumo metu galite rasti čia.

Kolokviume dalyvavo genealogijos, heraldikos ir veksilologijos mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai iš 17 šalių: Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Pietų Afrikos, Ukrainos, Vatikano.

IV-ojo tarptautinio kolokviumo „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ afiša su lektorių autografais.

Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba (kairėje), Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas su Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto periodiniais, metiniais leidiniais „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ ir Genealogijos akademijos periodiniais, metiniais leidiniais „Genealogija“. GHVI nuotr., 2025.

Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto garbės narys, heraldikos dailininkas iš Latvijos Edgars'as Sims'as, kuris skaitė kolokviume paskaitą „Šiuolaikinė Latvijos ir Estijos vadovų heraldika“. GHVI nuotr., 2025.

Lietuvos Respublikos vadovų portretų paroda, kurią iniciajavo ir surengė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas direktorius Darius Žeruolis (kairėje), Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba. GHVI nuotr., 2025.

Viršelio nuotraukos centre iš kairės: Ramunė Šerėnienė, Jolanta Klietkutė, Ana Luisa Monse. Pirmoje eilėje iš kairės: Vladimiras Audickas, dr. Miha Preinfalk (Slovėnija), Ricardo Charters-d'Azevedo (Portugalija), dr. Bruce Berry (Pietų Afrika), Remigijus Bimba, Carl-Thomas von Christierson (Danija), Edgars Sims (Latvija), dr. Jovan Jonovski (Makedonija), dr. Oleg Odnorozhenko (Ukraina), dr. Algimantas Kasparavičius, Saulius Čepulis, Paulius Vaniuchinas. Antroje eilėje iš kairės: Gedimina Grina, Wolfgang Brozio (Vokietija), Gintautas Striška, Alexander Liptak (JAV), dr. Fabio Cassani Pironti (Vatikanas),  doc. dr. Jan Oskar Engene (Norvegija), prof. dr. Rimantas Miknys. GHVI nuotr., 2025.