Prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė – 2026 m. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus laureatė
2026 m. liepos 2 d. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos posėdyje, apsvarsčius pateiktas kandidatūras ir slaptu balsavimu, 2026 m. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureate išrinkta prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė – viena žymiausių ir autoritetingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrėjų.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto įsteigtas Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalis ir premija skiriami už išskirtinį indėlį į Lietuvos istorijos pažinimą, mokslinius tyrimus, istorinių šaltinių atskleidimą ir publikavimą, kultūros paveldo išsaugojimą bei istorinės atminties puoselėjimą. Apdovanojimu pagerbiamos asmenybės, kurių mokslinė ir kultūrinė veikla reikšmingai prisideda prie Lietuvos praeities pažinimo ir jos vietos Europos istorijoje suvokimo.
Prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė – istorikė, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė emeritė. Ji gimė 1947 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. Profesinį kelią pradėjo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje, vėliau dirbo Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1989 m. jos mokslinė veikla glaudžiai susijusi su Lietuvos istorijos institutu. 2005 m. Vytauto Didžiojo universitete atlikta habilitacijos procedūra, o 2009 m. jai suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
Svarbiausia profesorės mokslinių tyrimų sritis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Jos darbuose nagrinėjama LDK politinė kultūra, bajorija, valstybės santvarka, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tarptautinės sutartys, istoriografija ir istoriniai šaltiniai. Ji taip pat tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą Europos istorijoje. Profesorės darbai reikšmingai prisidėjo prie šiuolaikinio Lietuvos valstybingumo tradicijos ir LDK politinės bei visuomeninės raidos suvokimo.
Tarp svarbiausių prof. habil. dr. Jūratės Kiaupienės veikalų: „Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI–XVIII a.“, „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a.“, „Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius“ ir kiti darbai. Ji yra ir fundamentalių Lietuvos istorijos tomų bendraautorė. Kartu su prof. dr. Rimvydu Petrausku parengė IV tomą „Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“, o su habil. dr. Inge Lukšaite – V tomą „Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais“.
Ypatingą vietą jos mokslinėje veikloje užima istorinių šaltinių tyrimas ir publikavimas. Prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė rengė Krėvos akto, Horodlės aktų, XVI a. Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros bei kitų reikšmingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių publikacijas. Ji dirbo Lietuvos ir užsienio archyvuose, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, publikavo mokslinius straipsnius Lietuvoje ir užsienyje.
Svarbus profesorės indėlis į fundamentalių Lietuvos istorijos tyrimų organizavimą. Ji vadovavo Lietuvos istorijos instituto ilgalaikei mokslo programai „Lietuvos istorija“, kurios tikslas – parengti daugiatomę Lietuvos istorijos sintezę nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Prof. habil. dr. Jūratės Kiaupienės mokslinė veikla ne kartą įvertinta Lietuvoje ir užsienyje. 2002 m. už 1385 m. Krėvos akto šaltinių publikacijos sudarymą ir parengimą jai skirta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės premija. Tais pačiais metais už monografijos „Mes, Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a.“ rankraštį ji tapo Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo direkcijos mokslinių darbų konkurso nugalėtoja. 2009 m. Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczyńskis ją apdovanojo Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Kavalieriaus kryžiumi. 2019 m. kartu su prof. dr. Zigmantu Kiaupa jai skirtas „Rocznik Lituanistyczny“ apdovanojimas už viso mokslinio darbo reikšmę – istorinių šaltinių leidybą, monografijas ir Lietuvos istorijos apibendrinamuosius veikalus.
Prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė yra viena iškyliausių Lietuvos istorikių, kurios darbai reikšmingai formavo šiuolaikinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos pažinimą. Jos monografijos, istorinių šaltinių publikacijos ir kiti Lietuvos istorijai skirti veikalai yra plačiai vertinami Lietuvoje ir užsienyje bei užima svarbią vietą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografijoje.
Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalis ir premija prof. habil. dr. Jūratei Kiaupienei skirti už išskirtinį indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimus, Lietuvos valstybingumo ir politinės kultūros pažinimą, istorinių šaltinių tyrimą bei Lietuvos istorinės atminties puoselėjimą.
Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureatai: Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei, istorikas Julius Kanarskas (2021), Vilniaus dailės akademijos profesorius Rolandas Rimkūnas (2022), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas (2023), Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (2024), ilgametis Pasvalio rajono savivaldybės Krinčino Antano Vienažindžio progimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, senųjų bažnytinių knygų (krikšto, santuokos, mirties metrikų) ir kitų šaltinių tyrinėtojas, genealogas Algimantas Kaminskas-Krinčius (2025).
Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio autorius – Žydrūnas Strumila.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas yra vienintelis Lietuvoje Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique, CIGH) ir Tarptautinės veksilologijos asociacijų federacijos (pranc. Fédération internationale des associations vexillologiques, FIAV) narys.
Viršelio nuotraukoje prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė – istorikė, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė emeritė. BFL nuotrauka
