Kaune surengta pirmoji Lietuvos giminių konferencija

2026 m. lapkričio 6 d. Kaune, Lietuvos sporto muziejuje, įvyko pirmoji Lietuvos giminių konferencija „Lietuvos giminių atmintis, istorija ir tradicijos“. Renginys subūrė genealogijos tyrinėtojus, giminių istorijos puoselėtojus ir Lietuvos istoriniu bei kultūriniu paveldu besidominčią visuomenę. Konferencijoje pristatyti genealoginių tyrimų rezultatai, archyviniai dokumentai, giminių istorinės raidos tyrimai ir jų sąsajos su Lietuvos istorija.
Konferenciją organizavo Pasaulio Aleksų giminių istorijos ir kultūros draugija (PAGIKD), Pasaulio lietuvių giminių asociacija (PLGA), Lietuvos sporto muziejus (LSM) ir Sūduvos krašto mokslo akademija (SKMA). Organizaciniam komitetui pirmininkavo Valentinas Aleksa, jo nariai – Gediminas Aleksa, Lietuvos sporto muziejaus direktorė Ilona Petrokienė ir doc. dr. Artūras Poviliūnas.
Konferencijos tikslas – skatinti Lietuvos giminių istorijos tyrimus, aktualizuoti genealoginių šaltinių reikšmę ir puoselėti šeimų istorinės atminties perdavimą ateities kartoms. Ypatingas dėmesys skirtas giminių kilmei, geografinei raidai, istorinių aplinkybių poveikiui šeimų likimams, dokumentinio paveldo išsaugojimui ir genealoginių tyrimų metodams.
Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Lietuvos sporto muziejaus direktorė Ilona Petrokienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Valentinas Aleksa, kuris taip pat moderavo renginį.
Sūduvos Aleksų giminės istorija
Pirmąjį pranešimą „Sūduvos Aleksų giminės istorija: atmintis, jungianti kartas“ skaitė Valentinas Aleksa. Pranešimas buvo skirtas Sūduvos krašto Aleksų giminės istorijai, genealoginės atminties tęstinumui ir skirtingų kartų tarpusavio ryšiams.
Giminės istorijos tyrimai leidžia atskleisti ne tik atskirų asmenų biografijas, bet ir šeimų gyvenimo aplinkybes, jų ryšį su gimtuoju kraštu, visuomenės raida bei istorinių tradicijų išsaugojimu. Aleksų giminės istorijos pristatymas atspindėjo vieną pagrindinių konferencijos temų – šeimos ir giminės atminties reikšmę Lietuvos kultūriniam tapatumui.
Genealoginiai atradimai Lietuvos istorijoje
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto (GHVI) prezidentas Remigijus Bimba skaitė pranešimą „Genealoginiai atradimai: giminių pėdsakai Lietuvos istorijoje“, kuriame pristatė nuo 1993 m. vykdomų genealoginių tyrimų rezultatus. Jo genealoginėje schemoje sukaupta informacija apie 60 668 asmenis, iš jų 50 730 – kraujo ryšiais susiję giminaičiai, o 360 – tiesioginių protėvių linijų asmenys.
Pranešime aptarti 1700 ir 1715 m. Kuktiškių parapijos Bimbų giminės krikšto metrikų įrašai, 1747 m. Inturkės seniūno Pranciškaus Leono Tyzenhauzo išduotas Petro Bimbos ir jo palikuonių išlaisvinimo iš baudžiavinės priklausomybės aktas, Kazimieravos dvarelio istorija, Molėtų pašto gynėjo Viktoro Bimbos veikla ir sovietinių represijų paliestų giminės narių likimai.
Pristatytos genealoginės sąsajos su pogrindinės spaustuvės „ab“ įkūrėju Vytautu Andziuliu, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatare prof. habil. dr. Kazimira Danute Prunskiene ir vienu Lietuvos kultūrizmo pradininkų Elme Uzdona. Taip pat aptarta heraldikos reikšmė giminės istorinei atminčiai, pristatant Bimbų giminės simboliką.
Baltūsių giminė: žmonės, darbai, likimai
Doc. dr. Raimondas Baltrušaitis skaitė pranešimą „Baltūsių giminė: žmonės, darbai, likimai“, skirtą Baltūsių giminės istorijai ir jos narių gyvenimo keliams.
Pranešimo tematika išryškino biografinio ir genealoginio tyrimo sąsajas, atskirų asmenų gyvenimo patirties reikšmę atkuriant giminės istoriją. Giminių tyrimai leidžia nagrinėti šeimų raidą konkrečių istorinių laikotarpių kontekste, o sukaupti dokumentiniai ir biografiniai duomenys padeda išsaugoti informaciją apie ankstesnių kartų gyvenimą, veiklą bei jų paliktą istorinį paveldą.
Veliuonos krašto Aleksų šaknys
Artūras Aleksa ir Gasparas Aleksa pristatė pranešimą „Veliuonos krašto Aleksų šaknys“, kuriame nagrinėjo Aleksų giminės istorinius pėdsakus Veliuonos krašte ir genealoginių šaltinių reikšmę atkuriant ankstyvąją giminės istoriją.
Vienas pristatytų dokumentų – 1725 m. Veliuonos parapijos santuokos metrikų įrašas, kuriame minimas Kazimieras Aleksa iš Kubilių kaimo, dalyvavęs kaip santuokos liudytojas. Šis istorinis šaltinis atskleidžia bažnytinių metrikų svarbą nustatant ankstyvuosius giminės istorijos faktus ir rekonstruojant šeimų ryšius su konkrečiomis Lietuvos vietovėmis.
Konferencijoje apie Aleksų giminės istoriją taip pat pranešimą skaitė Janina Aleksaitė, papildžiusi renginio programą genealoginės atminties ir šeimos istorinio paveldo tematika.
Genealoginių leidinių pristatymas
Konferencijos metu buvo eksponuojamos pačių pranešėjų atsivežtos ir išleistos knygos, skirtos giminių istorijai, genealoginiams tyrimams ir kultūros paveldui.
Renginio dalyviai galėjo susipažinti su leidiniais, juose pristatomais tyrimų rezultatais, istoriniais dokumentais ir genealogine medžiaga. Taip pat buvo sudaryta galimybė tiesiogiai pabendrauti su knygų autoriais, aptarti jų tyrimų patirtį, naudotus istorinius šaltinius ir leidinių rengimo aplinkybes.
Leidinių ekspozicija prasmingai papildė konferencijos pranešimus, suteikdama galimybę išsamiau susipažinti su genealoginių tyrimų rezultatais ir jų publikavimo patirtimi.
Valentinui Aleksai įteiktas Genealogijos akademijos aukso ženklas
Vienas iškilmingų konferencijos įvykių – Genealogijos akademijos aukso ženklo įteikimas Valentinui Aleksai, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui ir aktyviam Lietuvos giminių istorijos puoselėtojui.
Apdovanojimu įvertintas jo indėlis į genealogijos sklaidą, giminių istorijos tyrimų skatinimą, istorinės atminties išsaugojimą ir genealogine veikla besidominčios visuomenės telkimą.
Valentino Aleksos iniciatyvos ir organizacinė veikla prisideda prie genealogijos populiarinimo, skatina domėjimąsi šeimų praeitimi, Lietuvos regionų istorija ir protėvių puoselėtų tradicijų tęstinumu.
GHVI ir Lietuvos sporto muziejaus bendradarbiavimas
Konferencijos metu taip pat pasirašyta Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto ir Lietuvos sporto muziejaus bendradarbiavimo sutartis, kurią savo parašais patvirtino GHVI prezidentas Remigijus Bimba ir muziejaus direktorė Ilona Petrokienė.
Sutartimi įtvirtinta institucijų partnerystė mokslinių tyrimų, kultūros paveldo išsaugojimo, edukacijos ir istorinės atminties puoselėjimo srityse.
Konferencijos apibendrinimas
Konferencija baigta diskusijomis ir neformaliu dalyvių bendravimu, kurio metu aptarti genealoginių tyrimų klausimai, pasidalyta patirtimi ir bendradarbiavimo galimybėmis.
Pirmoji Lietuvos giminių konferencija parodė genealoginių tyrimų svarbą Lietuvos istorijos pažinimui. Pristatyti dokumentai, šeimų biografijos ir giminių istorinės raidos tyrimai atskleidė, kad atskirų giminių istorija yra neatsiejama bendro Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo dalis.

Viršelio nuotraukoje pirmosios Lietuvos giminių konferencijos dalyviai, pranešėjai ir organizatoriai. GHVI nuotr.