VI tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai“

2026 m. spalio 24 d. Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje, įvyko VI tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2026“ (RAVK6), kurią organizavo Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas (toliau – GHVI). Šių metų konferencijos tema – „Žemaičių ir kitų pasaulio kilmingųjų giminės: ryšiai, paveldas, tapatybė“. Mokslinėje programoje pristatyta 15 pranešimų, kuriuos skaitė tyrėjai ir specialistai, atstovaujantys dešimčiai valstybių: Danijai, Prancūzijai, Sakartvelui, Vokietijai, Izraeliui, Lietuvai, Portugalijai, Rumunijai, Ispanijai ir Ukrainai. Konferencijoje nagrinėti kilmingųjų giminių genealogijos, heraldikos, politinės ir socialinės istorijos, kultūrinio paveldo bei istorinės tapatybės klausimai, ypatingą dėmesį skiriant Žemaitijos bajorijos istorijai ir jos ryšiams su kitais Europos regionais.
Konferenciją pradėjo GHVI prezidentas Remigijus Bimba, pasveikinęs dalyvius ir pabrėžęs tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo reikšmę genealogijos, heraldikos ir istorijos tyrimams. Atidarymo metu parodytas 2026 m. spalio 23 d. Lietuvos istorijos institute Vilniuje vykusios Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašas. Šių metų laureate tapo profesorė habilituota daktarė Jūratė Kiaupienė, apdovanota už reikšmingą indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimus. Konferencijos dalyviai taip pat buvo supažindinti su laureatės mokslinės veiklos reikšme Lietuvos istoriografijai.
Vienu svarbiausių konferencijos atidarymo įvykių tapo Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto bei Žemaičių dailės muziejaus bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Dokumentą pasirašė GHVI prezidentas Remigijus Bimba ir muziejaus direktorius Robertas Šimkus. Šia sutartimi įtvirtintas institucijų bendradarbiavimas organizuojant mokslinius ir kultūrinius renginius, plėtojant istorinio paveldo tyrimus bei skatinant visuomenės domėjimąsi genealogija, heraldika ir Žemaitijos istorija. Konferencijos surengimas kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose suteikė šiam bendradarbiavimui ypatingą istorinį kontekstą, nes Oginskių giminės paveldas yra svarbi Lietuvos ir Europos aristokratinės kultūros istorijos dalis.

Tarptautiniai genealogijos ir heraldikos tyrimai
Pirmojoje konferencijos sesijoje, kurią moderavo Paulius Vaniuchinas, daugiausia dėmesio skirta Europos kilmingųjų giminių genealogijos, heraldikos ir dinastinių ryšių tyrimams. Dr. Netanelis (Nati) Nagaras iš Izraelio nagrinėjo Anglijos genealoginių schemų raidą nuo XV iki XIX a., aptardamas jų formų kaitą ir funkcijas, o dr. Tornikė Asatiani iš Sakartvelo pristatė Sakartvelo kilmingųjų giminių karinę heraldiką. Rumunijos karališkosios šeimos atstovas dr. Ioanas-Luca Vladas aptarė kilmingųjų tradicijų tęstinumą XX a. Rumunijoje, atskleisdamas jų vietą šalies istorinėje ir visuomeninėje atmintyje.

Ispanijos atstovas Roberto Carlosas de Leyva y García pristatė De Leyva giminės istoriją, genealoginius ryšius ir sąsajas su karališkosiomis dinastijomis. Portugalijos mokslininkė dr. Filomena Maria de Castro Alves nagrinėjo Portugalijos karalienės Marijos II dinastinius ryšius su Lietuva ir Lenkija, atkreipdama dėmesį į Jogailaičių istorinį palikimą. Šios sesijos pranešimai parodė, kad kilmingųjų giminių genealoginiai tyrimai leidžia geriau suprasti ne tik atskirų šeimų istoriją, bet ir platesnius Europos politinius, kultūrinius bei dinastinius ryšius.

Žemaitijos bajorijos istorija ir kultūrinis paveldas
Antroji sesija, kurią moderavo doc. dr. Vacys Vaivada, buvo skirta Žemaitijos kilmingųjų giminių istorijai, jų socialiniams ryšiams, heraldikai ir kultūriniam palikimui. Dr. Jolanta Skurdauskienė pristatė Oginskių giminės kultūrinį paveldą ir jo aktualizavimą šiuolaikinėje muziejinėje veikloje, aptardama istorinės atminties išsaugojimo ir pristatymo visuomenei klausimus. Dr. Toma Zarankaitė-Margienė nagrinėjo Žemaitijos bajorų ginčus su valdovu dėl istorinių medžioklės plotų, atskleisdama bajorijos teisių, privilegijų ir valdovo interesų santykį.
Ukrainos heraldikos tyrėjas dr. Olegas Odnoroženko analizavo XV–XVII a. Žemaitijos bajorų heraldikos motyvus ir jų istorinę raidą, o Paulius Vaniuchinas pristatė XVIII–XIX a. Salantų šakos Gorskių giminės genealoginę rekonstrukciją, paremtą istorinių šaltinių tyrimais. Egidijus Miltakis pranešime „Žemaičių seniūnui stacijos neduodame, karaliui dovanų nemokame: Lietuvos pajūrio bajorų Jazdauskų giminė“ nagrinėjo Lietuvos pajūrio bajorijos istoriją, atskleisdamas Jazdauskų giminės socialinę padėtį ir santykius su valdžios institucijomis. Šios sesijos pranešimai išryškino Žemaitijos bajorijos istorijos savitumą ir jos vietą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinėje bei socialinėje struktūroje.

Istorinė tapatybė, giminių tradicijos ir veksilologija
Trečiojoje konferencijos sesijoje, kurią moderavo dr. Toma Zarankaitė-Margienė, aptarti kilmingųjų giminių ryšiai, istorinės tapatybės išsaugojimas ir heraldinių tradicijų tęstinumas. Vokietijos atstovas Frankas Jürgenas baronas von Maydellis pristatė senųjų Livonijos riterių giminių santykius su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, ypatingą dėmesį skirdamas Tyzenhauzų giminės istoriniams ryšiams. Lietuvai ir Danijai atstovavusi Rūta Dokšienė pranešime „Paveldėta pareiga: Putvinskių giminė nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos iki šiuolaikinės lietuviškos tapatybės“ nagrinėjo šios giminės istoriją, jos tradicijų tęstinumą ir indėlį į lietuviškos tapatybės formavimąsi.
Jolanta Klietkutė pristatė generolo Vlado Nagevičiaus (1880–1954) genealoginius tyrimus, atskleisdama jo šeimos istoriją ir giminystės ryšius. Tyrėjos pranešimas sulaukė išskirtinio konferencijos dalyvių įvertinimo ir pelnė geriausio konferencijos pranešimo nominaciją. Rostyslavas Kasyanenko, atstovavęs Ukrainai ir Vokietijai, nagrinėjo kazokų genealogiją imperijų pasienio erdvėje bei jos sąsajas su šiuolaikine šeimų heraldika. Konferencijos mokslinę programą užbaigė Prancūzijos tyrėjo dr. Patrice’o de La Condamine’o pranešimas apie Baltijos valstybių istorinę tapatybę ir vėliavas, kuriame veksilologiniai simboliai aptarti kaip valstybingumo ir kolektyvinės atminties raiškos priemonės.

Konferencijos dalyvių ir partnerių pagerbimas
Konferencijos metu Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas pagerbė mokslininkus bei institucijų atstovus, prisidedančius prie genealogijos, heraldikos ir istorinio paveldo tyrimų bei jų sklaidos. GHVI vardiniai ženklai „Už mokslo tiriamuosius darbus“ įteikti Egidijui Miltakiui, Rūtai Dokšienei, dr. Tomai Zarankaitei-Margienei ir dr. Jolantai Skurdauskienei. Šiais apdovanojimais įvertinta jų mokslinė ir tiriamoji veikla, prisidedanti prie Lietuvos istorijos, kilmingųjų giminių ir kultūrinio paveldo pažinimo.
GHVI vardiniais ženklais „Už nuopelnus Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutui“ apdovanoti Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus ir doc. dr. Vacys Vaivada. Jų indėlis į mokslinių bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su institutu yra reikšmingas plėtojant genealogijos, heraldikos bei istorinio paveldo tyrimų sklaidą.
Pasibaigus mokslinei programai konferencijos dalyviai susipažino su kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų istorija, muziejaus ekspozicijomis ir Oginskių giminės kultūriniu palikimu. Ekskursija suteikė galimybę konferencijoje nagrinėtas temas susieti su autentiška istorine aplinka ir vienos reikšmingiausių Lietuvos aristokratinių giminių paveldu.

GHVI garbės narių pagerbimas
Vakare Plungės restorane „Flow“ surengtos iškilmingos vakarienės metu įteikti Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto garbės narių pažymėjimai dviem tarptautinės mokslinės bendruomenės atstovams. Rumunijos karališkosios šeimos atstovas dr. Ioanas-Luca Vladas pagerbtas už draugystę, bendradarbiavimą ir kilmingųjų giminių kultūrinio paveldo puoselėjimą, o Izraelio mokslininkas dr. Netanelis (Nati) Nagaras – už mokslinę veiklą genealogijos ir heraldikos srityse bei bendradarbiavimą su institutu. Garbės narių pažymėjimus įteikė GHVI prezidentas Remigijus Bimba ir instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas.

Konferencijos tradicija perduota Vilniaus rajonui
Konferencijos uždarymo metu įvyko simbolinė konferencijos plaktuko perdavimo ceremonija, žyminti Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymų tradicijos tęstinumą ir kito renginio vietą. Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus konferencijos plaktuką perdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiajai specialistei Irmai Rabcevičienei. Ceremonijoje dalyvavo GHVI prezidentas Remigijus Bimba ir instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas. Ši ceremonija įprasmino konferencijos tradicijos tęstinumą ir Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto bei Vilniaus rajono savivaldybės partnerystę.
VII tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2027“ (RAVK7) vyks 2027 m. spalio 1–2 d. Glitiškių dvare, Vilniaus rajone. Konferencija, organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus rajono savivaldybe, bus skirta temai „Vilniaus kraštas Europos istorijoje: žmonės, giminės ir kultūrų dialogas“. Joje numatoma nagrinėti Vilniaus krašto istorinę raidą, kilmingųjų giminių paveldą, genealoginius ryšius, heraldikos tradicijas ir skirtingų kultūrų sąveiką. Renginio programa apims mokslinius pranešimus, iškilmingą ceremoniją ir istorinio bei kultūrinio paveldo pažinimui skirtą ekskursiją.
Daugiau informacijos apie VII tarptautinę mokslinę konferenciją: www.ghvi.lt/ravk/2027-ravk7

Simbolinis konferencijos plaktukas perduotas Vilniaus rajono savivaldybės atstovams. Nuotraukoje iš kairės: GHVI valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Rabcevičienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus ir GHVI prezidentas Remigijus Bimba. Jolantos Klietkutės nuotrauka

Viršelio nuotraukoje konferencijos dalyviai ir organizatoriai. GHVI nuotrauka.