Pristatyta nauja Motiejaus Valančiaus šeimos genealoginė rekonstrukcija

Pristatyta nauja Motiejaus Valančiaus šeimos genealoginė rekonstrukcija

2026-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti Žemaičių vyskupo, rašytojo ir švietėjo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais. Minint jo 225-ąsias gimimo metines, Salantuose (Kretingos r.) pristatyta nauja M. Valančiaus šeimos genealoginė rekonstrukcija, paneigusi dešimtmečius kartotus teiginius.
Rugpjūčio 1-osios vakarą Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia tapo ne tik maldos, bet ir istorinio pažinimo erdve. Čia įvyko Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininko Pauliaus Vaniuchino pranešimas „Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus šeimos genealoginė rekonstrukcija: Salantų parapijos bažnytinių registrų duomenys“. Jame pirmą kartą visuomenei pristatyti nauji archyviniai dokumentai ir išsamiai rekonstruota vyskupo artimų giminaičių genealogija.
Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo – bažnyčioje susirinkę klausytojai turėjo galimybę susipažinti su tyrimu, paremtu Salantų parapijos bažnytinių metrikų knygomis ir kitais pirminiais šaltiniais. Tyrimo autorius pabrėžė, kad pagrindinis tikslas buvo ne kartoti ankstesnes interpretacijas, o patikrinti jas pagal autentiškus dokumentus.
Svarbiausias pranešimo akcentas – dokumentas, kuriame Klausgalvų Medsėdžiuose (tuo metu vadintuose tiesiog Medsėdžiais) įvardyta visa vyskupo tėvo Mykolo Valančiaus šeima: tėvai, broliai, seserys, tėvo brolis ir senelis. Pasak P. Vaniuchino, iki šiol viešojoje erdvėje ir dalyje istoriografijos buvo likę nemažai neaiškumų dėl atskirų Valančių giminės šakų ir jų tarpusavio ryšių. „Pirmą kartą pristatytas dokumentas leidžia aiškiai identifikuoti visą vyskupo tėvo šeimą ir pašalina abejones, kurios ilgą laiką lydėjo šios giminės genealogiją“, – teigė tyrėjas.
Vienas reikšmingiausių tyrimo rezultatų – paneigtas iki šiol dažnai kartotas teiginys, kad Kasparas Valančius buvo vyskupo tėvo brolis. Išanalizavus Salantų ir kitų parapijų metrikų įrašus nustatyta, kad Kasparas gyveno Nasrėnuose, vėliau – Grabšyčiuose, o dar vėliau persikėlė į Žemaičių Kalvariją, kur susiformavo atskira Valančių giminės šaka. Taigi jis nebuvo Mykolo Valančiaus brolis. Šis patikslinimas keičia iki šiol nusistovėjusį požiūrį į vieną iš svarbiausių Valančių genealogijos klausimų.

Motiejaus_Valančiaus_tėvo_Mykolo_kapas_Paulius_Vaniuchinas
2026 m. rugpjūčio 1 d. atnaujintą vyskupo tėvo Mykolo Valančiaus kapo kryžių ir antkapį pašventino Salantų parapijos klebonas, kunigas teol. lic. Rolandas Karpavičius. Paminklas atnaujintas Pauliaus Vaniuchino iniciatyva, finansuojant Kretingos rajono savivaldybei. Darbus atliko Juozas Žilinskis. Arvydo Gurkšnio nuotr., 2026.

Pranešime taip pat aptarta mažiau žinoma vyskupo brolio Felikso Valančiaus biografijos detalė. Tyrėjas išaiškino, kodėl studijuodamas Dorpato (dabar Tartu) universitete jis pasinaudojo svetimais – Justino Bagdzevičiaus – bajorystės dokumentais bei gimimo liudijimu. Taip pat buvo pristatyta ir paties Justino Bagdzevičiaus asmenybė. Šis faktas ilgą laiką buvo interpretuojamas įvairiai, tačiau naujai surasti dokumentai leidžia jį pagrįsti kur kas tiksliau. F. Valančius buvo pirmasis lietuvis valstietis, studijavęs šiame universitete.
Tyrimo metu buvo sudarytos visų Mykolo Valančiaus brolių ir seserų genealoginės schemos, nustatyti jų sutuoktiniai, vaikai bei gyvenamosios vietos. Didelė dalis šių duomenų paremta konkrečiais gimimo, santuokos ir mirties metrikų įrašais, todėl genealoginė rekonstrukcija remiasi pirminiais šaltiniais, o ne vėlesnėmis interpretacijomis.
Pasak autoriaus, surinkta medžiaga bus publikuota, kad ja galėtų naudotis tiek istorikai, tiek genealogai, tiek visi besidomintys Žemaitija ir Valančių giminės istorija.
Pranešimas vyko tą pačią dieną, kai Salantų parapijos Gargždelės kapinėse buvo pašventintas atnaujintas vyskupo tėvo Mykolo Valančiaus kryžius ir antkapis. 
Salantų bažnyčioje skambėjęs pranešimas parodė, kad net ir gerai žinomų Lietuvos istorijos asmenybių biografijose tebėra neišspręstų klausimų, o kruopštus darbas su parapijų metrikų knygomis gali iš esmės pakeisti nusistovėjusias genealogines schemas.
Tyrimo autorius viliasi, kad paskelbus visą dokumentinę medžiagą bus padėtas tvirtas pagrindas tolesniems Motiejaus Valančiaus šeimos ir platesnės Žemaitijos genealogijos tyrimams.
Vakaro skambesį pripildė jaunimo kantičkinių giesmių ansamblis „Bromos“ iš Vilniaus. Senųjų giesmių melodijos jautriai užpildė bažnyčios erdvę, kviesdamos klausytojus ne tik įsiklausyti, bet ir pajusti tai, kas žodžiais sunkiai nusakoma.

Viršelio nuotraukoje: Paulius Vaniuchinas skaito pranešimą „Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus šeimos genealoginė rekonstrukcija: Salantų parapijos bažnytinių registrų duomenys“ Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Arvydo Gurkšnio nuotr., 2026.