Trečiasis tarptautinis armigerių sambūris vyko Valdovų rūmuose
Tarptautinė armigerių asociacija (TAA, angl. International Association of Armigers, IAA) kartu su Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutu 2025 m. birželio 5 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengė trečiąjį tarptautinį armigerių samburį, kuriame inauguravo naujus armigerius. Inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Danijos apygardos armigerių atstojas p. Carl-Thomas von Christierson, Vokietijos apygardos armigerių atstovas p. Wolfgang Brozio, Pietų Afrikos apygardos armigerių atstovas p. dr. Bruce Berry. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas, Veksilologijos akademijos direktorius, Heraldikos akademijos direktorius Paulius Vaniuchinas nuo 2024 metų vadovauja ne tik Lietuvos apygardos armigerių apygardai, bet ir tarptautinei armigerių bendruomenei. Valdovų rūmuose Tarptautinės armigerių asociacijos vadovas P. Vaniuchinas naujiesiems nariams įteikė vardines insignijas, liudijimus lotynų kalba.
Žodis „arma“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „herbas“, o žodis „armiger“ – „ginklininkas“. Taigi armigeris yra asmuo, turintis teisę pagal paveldėjimą, suteikimą arba patvirtinimą naudoti herbą. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija ir pan.
Tarptautiniame renginyje armigerių lyderis P. Vaniuchinas skiriamuosius armigerių ženklus įteikė šių apygardų armigerių atstovams: Vatikano – dr. Fabio Cassani Pironti, Portugalijos – Ricardo Charters-d’Azevedo, Norvegijos – doc. dr. Jan Oskar Engene, Čekijos Respublikos – doc. Antonín Staněk, Makedonijos – dr. Jovan Jonovski, JAV – Alexander Liptak. Taip pat buvo įteikti armigerių žeklai ir liudijimai Lietuvos apygardos armigeriams: Remigijui Pilkiui, Birutei Briedytei, Michailui Šalčiui, Gretai Žilinskytei, Juozui Žilinskiui, Rimutei Škudienei, Ryčiui Malašauskui.
Armigerio insignijos mėlyname lauke – sidabrinis, smaigaliu į viršų, ševronas (pranc. chevron – gegnė). Tai viena iš heraldinių figūrų, imta naudoti jau ankstyvojoje heraldikoje.
Herbai atsirado XII a. II ketv. kaip riterių skiriamieji ženklai. Pradžioje jie buvo naudojami karyboje ir riterių turnyruose. Ženklai buvo vaizduojami riterių skyde, ant šalmo, vėliavos, apsiausto ar ant žirgo gūnios. Iš pradžių herbus naudojo tik kilmingųjų luomas ir tos institucijos, kurios turėjo valdovų privilegijas. Šiandien situacija iš esmės yra pasikeitusi.
Heraldikos akademijos teikimu herbus, kurie nereglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, tvirtina, registruoja ir faktą patvirtinančius dokumentus išduoda Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas. Patvirtintų herbų savininkams įteikiama armigerio insignija.
Tarptautinės armigerių asociacijos sambūriai
Viršelio nuotraukoje trečiasis tarptautinis armigerių sambūris Valdovų rūmuose. Nuotraukoje pirmoje eilėje iš kairės: Vytautas Kvietkauskas, dr. doc. Jan Oskar Engene (Norvegija), Ricardo Charters-d'Azevedo (Portugalija), Darius Stancikas, Birutė Briedytė, dr. Bruce Berry (Pietų Afrika), Greta Žilinskytė, Paulius Vaniuchinas, Remigijus Bimba, dr. Palmira Zemlevičiūtė, Rimutė Škudienė, dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė, Nerija Taminskienė, Wolfgang Brozio (Vokietija), doc. Antonín Staněk (Čekijos Respublika). Antroje eilėje iš kairės: dr. Fabio Cassani Pironti (Vatikanas), Mindaugas Vaičiulis, Rytis Malašauskas, Alexander Liptak (JAV), Michailas Šaltis, Remigijus Pilkis, dr. Algirdas Taminskas, dr. Jovan Jonovski (Makedonija). GHVI nuotr., 2025.
